Spragtukai-Cascanueces-Nutcrackers

¡Bienvenidos, dejen sus cascarones en la entrada!

Erase una vez un principe cuyo amor, valor y inquietudes quedaron sellados por hechizo en el cuerpo de un muñeco de madera. Curioso destino el del principe, su maldición, consistia en quebrar con destreza, uno tras otro los cascarones que encerraban aquellos sabrosos frutos de la tierra. Miestras tanto el principe vivía soñando entre chasquido y chasquido con el sortilegio que abriera su caparazón policromado y dejara salir a la luz los nuevos colores que dentro de este habían brotado.

Es bien sabido que no hay principe sin princesa y que de su amor siempre nace la magia que deja en nuestros corazones el calor de un final feliz.

Pero que hermoso cuento es este, en el que tanto maldición como sortilegio, magia blanca o magia negra, fluyen hacia una misma finalidad. Sacar a la luz, lo mas hermoso de la tierra y el alma del hombre...

Prašom užeiti, palikite savo kevalus už durų!

Kartą gyveno princas, kurio meilė, drąsa ir žingeidumas buvo įkalinti prakeiksmo medinės lėlės kūne. Pasišaipė likimas iš princo, teko jam nelengva dalia nuolankiai vieną po kito gliaudyti kevalus, kuriuose glūdėjo skanūs žemės vaisiai. Taip dirbdamas nuo spragtelėjimo iki spragtelėjimo princas vis svajojo apie burtus, kurie išlaisvintų jį iš polichrominio kiauto ir leistų išsiskleisti naujoms viduje užgimusioms spalvoms.

Visi žinome, kad nebūna princo be princesės, o iš jų meilės visuomet randasi burtai, kurie mūsų širdyse palieka laimingos pabaigos šilumą.

Kokia graži pasaka, kurioje ir prakeiksmas, ir burtai, baltoji magija ir juodoji, viskas veda prie tos pačios pabaigos. Iškelia į šviesą tai, kas gražiausia pasaulyje ir žmogaus sieloje...